Calm your titties!

Paskutinį pusantro mėn didžiąją laiko dalį mokiausi ir rašiau visokius namų darbus, prezentacijas dariau. Labai daug reikalų su mokalais buvo, žiauriai užkniso ir belenkaip džiaugiausi, kai viskas buvo baigta. 

Bet smagu, kad teko pasimokyti kinų kalbos. Mano vardas kinų kalba yra Pang Yin. Visada pavardė eina pirmiau nei vardas. Ir viskas turi reikšmę. Mano vardas reiškia didelę žalią pievą. Taip pat kiekvienas atskiras simbolis turi reikšmę. Labai įdomi kalba. 

Semestras baigtas, egzaminai išlaikyti, mokslai baigti, vasara ir atostogos dab​ar :)

Paskutinė vakarienė su draugais Taivane buvo labai smagi. Tikiuosi dar kada nors susitiksiu tuos šiek tiek išprotėjusius, šiek tiek tingius, bet labai linksmus ir geros širdies žmones. 

Pasiilgsiu ir šitos mielos taivanietės mergaitės. Jos vardas atspindi ją 100 proc - Joy :)

Paskutinės savaitės Azijoje buvo labai intensyvios. 

Buvau daug gamtoje, kalnuose, tranzavau po Taivaną, šiaip visokių gyvenimiškų pamokų gavau. Tai trumpai apie tai.

Pabandžiau pakeliauti viena ir kaip keistai beskambėtų, labai patiko! Vieną ankstų rytą sėdau į autobusą ir tiesiai tuneliu per kalnus nuvažiavau į rytinį Taivano krantą Yilan miestą. Ten norėjau išsinuomoti motorolerį, bet mano vairuotojo pažymėjimas nėra tarptautinis, tai nenorėjo nuomoti. Tiek to, planas B buvo tranzuoti. Tikrai netranzuočiau, jei nesijausčiau saugi. Bet Taivane visiškai nebaisu, nežinau ar yra saugesnė ir geresnė vieta pasauly vietinių žmonių geranoriškumo atžvilgiu. Pastovėjau ant kelio apie 1,5 min ir po keleto valandų jau buvau Hualien mieste. Man jis labai panašus kaip pas mus Nida. Ten net kvapas kitoks, gaiviau, jaučiasi kad prie pat vandenynas, iš kitos pusės kalnai, žodžiu - kurortas :)

Vakare planavo traukinu atvažiuoti keletas draugų iš Taipėjaus. Tai aš jų laukiau ir pusę dienos čilinau akmenuotam pliaže. Vienas iš draugų yra iš Hualien miesto ir pasikvietė mus į savo namus, su tėvais supažindino. Tėtis chirurgas, turi kliniką pirmame aukšte, o 2 ir 3 aukšte namai. Keturi meilūnai šuniukai laksto aplink. 

Labai gražūs namai, pilni visokių muzikos instrumentų. The Beatles paveikslai ant sienų. Klasikinį roką mėgsta, Metallica klauso, žodžiu labai netradicinė taivaniečių aborigenų kraujo turinti šeima, tai greitai bendrą kalbą radom :) Visi kartu turėjom begalo skanią vakarienę su tėvais ir jų draugais. Draugų restoranas, tą vakarą pagamino vakarienę tik mums, daugiau nebuvo jokių kitų klientų, tik mes. Valgėm visokių rūšių žuvį, kartais net nežinojau tikslių pavadinimų vertimų į lietuvių kalbą ką valgau :D

Kitą dieną miegoję gal tik 4 val atsikėlėm ir važiavom į Taroko nacionalinį parką. Taivane norint lipti į aukštesnius nei 3000 m kalnus, reikia gauti leidimą. Taip pat į kai kuriuos ypatingesnius takus irgi reikia leidimų. Tai gavom tuos leidimus į Zhuilu Old Road ir mano pagrindinis planas buvo ten vykti. Kitų draugų planai sutapo, tai visi kartu varėm. Vienas iš draugų taivanietis, galvojau na tikrai žino kaip ten nuvažiuoti ir t.t. Kai pradėjom lipti, aš kažkaip galvoju, kad ne taip turėtų būti, ne tokie vaizdai, ir supratau kad mes ne tame take esam... Kaip aš tada supykau... :( ant savęs, kad nepatikrinau žemėlapio, kad pasitikėjau aklai. Ant čekų, kurie omeny turėjo Zhuilu Old Road, bet iš nežinojimo pasakė Old Hunters trail, kuris yra visai kitas takas, į kurį mus ir atvedė taivanietis. Žodžiu įvyko didelis nesusikalbėjimas ir susipykom visi.... Bet iš to labai labai pasimokiau, kad visada reikia galvoti savo galva. Yra gerai pasitikėti žmonėmis, bet visada geriau du kartus patikrinti. Ir viską reikia vadinti savais vardais. Kad ir kokie sudėtingi užsienietiški pavadinimai, geriau tada užsirašyti, kažkaip pasistengi įsiminti, bet neprisigalvoti savų pavadinimų :)

Tą dieną ėjom kitu taku nei planavom, bet vistiek buvo visai įdomu, pamatėm seną aborigenų kaimą, bažnyčią. Žmonės dar ten gyvena, nors ten nusigauti labai didelis vargas. Neįsivaizduoju kaip ir kur vaikai į mokyklą eina.

Taigi, kadangi nepavyko iš pirmo karto pamatyti Zhuilu Old Road, tai turėjau ten važiuoti kitą dieną. Vietoj vienos kelionės, buvo dvi kelionės, kas irgi labai neblogai :) Šįkart jau važiavau visai viena, nakvojau hostelyje, anksti ryte atsikėliau, Hualien mieste išsinuomavau motorolerį (šįkart pasisekė, net neklausė ar vairuotojo pažymėjimą turiu) ir važiavau į tą patį nacionalinį parką.

Kaip nerealu buvo... 

Tas Zhuilu Old Road takas yra apie 60-70 cm pločio ir grynai skardis virš upės. 

Buvo super graži saulėta diena, vidines baterijas pasikroviau 100 proc. 

Kitą dieną turėjau važiuoti į kitą nacionalinį parką - Yushan national park - nes birželio 29-30 d. buvom gavę leidimą lipti į aukščiausią kalną visame Taivane - Yushan main peak, 3952 m aukščio. Pateikiau prašymą gal du mėn prieš kopimo dieną ir nežinojau pavyks gauti leidimą ar ne, pasiseks su oru ar ne, tiesiog rizikavom. Ir fantastiškai pataikėm! :) Buvom trys žmonės, aš viena pradėjau tranzuoti ryte, kiti du draugai pradėjo vėliau ir irgi tranzavo. Gavosi taip, kad susitikom Chiayi​ mieste, jie mane paėmė, jų sutranzuota mašina nuvežė mus iki namelio, kur nakvojom ir kitą dieną atsikėlę pradėjom dviejų dienų žygį. Dar kartą įsitikinom, kokie geri yra Taivano žmonės - tas vaikinukas sugaišo 5 val savo laiko, kad mus atveštų iki reikiamo taško. Mes bent jau už degalus sumokėjom. 

Kitą dieną atsikėlėm, susiruošėm, bet viena iš komandos narių blogai pasijautė, kažkas negerai su šlapimo takais buvo. Tai mano komanda vėl išsiskirstė - tie du draugai važiavo pas gydytoją, o aš nelabai daugiau kuo galėjau padėti, tai pradėjau žygį viena. Ir buvo nerealu vėl :) fantastiški vaizdai, kalnai visur, takas, uolos, akmenys, gaivus oras. 

Sutikau daugybę kitų žygeivių kelyje. Pirmą dieną eidama link namelio kalnuose pasukau iš kelio ir pasiekiau Yushan front peak (3239 m).

Toliau 8 km ėjau iki namelio kalnuose, kur nakvojom, naktį 2:00 val kėlėmės ir prieš saulėlydį pasiekėm viršukalnę. Mano komandos nariai žymiai vėliau pradėję žygį, šiaip ne taip vistik pasiekė namelį irgi ir mes visi kartu pasiekėm viršukalnę. Buvo tikrai nuostabu :) Tas jausmas, kai pagaliau pasieki tikslą. Oro temperatūra apie 7 laipsniai ir tai jau buvo labai šalta palyginus, man labai priminė namus tas oras, geras jausmas :)

Grįžus iš žygio turėjau dieną susikrauti lagaminą ir pasiruošti kelionei į Malaiziją ir vėliau atgal į Europą. Išmečiau labai daug daiktų ir rūbų, irgi geras jausmas :)

Kuala Lumpur buvau tik keletą dienų, bet super įdomiai laiką praleidau. Apsistojau per Couchsurfing pas senuką 70+ metų. Jis turi socialinį projektą ir couchsurfer'iai būna pas jį savanoriauja. Aš dėja per trumpai apsistojau, kad spėčiau ką nors nuveikti, bet bent jau pamačiau miestą ir tikras tropikų džiungles. Su tuo senuku ėjom taku, beveik pasiklydom, bet kažkaip nuėjom apie 10 km. Man kilo minčių, kas būtų, jei jis numirtų ten džiunglėse einant, ką daryti reiktų, nes gi amžiuje žmogus :D bet jis tiek sveikatos turi, kad gal aš greičiau pavargdavau nei jis :D būtų smagu tokiame amžiuje tokiai sveikai būti. Sakė nieko neskauda, nei kojų, nei sąnarių. 

Pas jį apsistoję buvo daugiau keliautojų, tai smagiai laiką su jais praleidau. Skirtingi žmonės iš skirtingų pasaulio kraštų. Ir baseinas lauke, tai iš viso rojus!

Keletas faktų ir pastebėjimų apie Malaiziją: 

1. Tai vienintelė monarchija pasaulyje, kur karaliaus titulas yra ne paveldimas, bet gaunamas po rinkimų. Jie išsirenka karalių kadencijai - 5 metams. 

2. Islamo valstybė, apie 70% gyventojų musulmonai. Tuo metu, kai ten buvau, buvo Ramadano mėnuo. Labai girdėdavosi jų ankstyvos maldos, valgydavo tik sutemus. 

3. Ryškūs kultūriniai skirtumai. Mačiau vaizdelį kaip vyras įsodino žmoną (turbūt vieną iš žmonų) į autobusą. Ne tik kad palydėjo iki autobuso, bet pats įlipo į jį, pasodino ją, ji jam ranką pabučiavo ir tada jam išlipus autobusas pajudėjo. 

4. Durianas - atseit vaisių karalius :) šlykštokas kvapas, bet skonis fantastiškas. Toks kreminis, saldus, minkštas. Kartu su juo reikia gerti daugiau vandens arba valgyti kartu su kokiu nors sultingu vaisiumi - pvz arbūzu. 

5. Šalies vyriausybė arba miesto savivaldybė (nesu tikra kuri) neturėjo lėšų nutiesti kelią. Atsirado privatus investuotojas, kuris finansavo statybos darbus su sąlyga, kad 30 metų už kelią reikės mokėti kiekvienam, kuris į jį įvažiuoja. 3,50 ringitų = apie 0,80 Eur. Įdomus ir visiems naudingas sprendimas, nes tas kelias reikšmingas miestui. 

Beje, patarimas jei kažkur toliau skrisite ir turėsite persėdimą kur nors, atkreipkit dėmesį, kad laiko tarpas tarp skrydžių būtų ne mažiau kaip 2-3 val. Tiek skrendant į Taipėjų, tiek atgal į Europą vos nepavėlavau į lėktuvus. Bėgau kaip išprotėjus Honkongo ir Stambulo oro uostuose. Stambule jau vartai uždaryti buvo, nebenorėjo įleisti, bet šiaip ne taip pavyko įkalbėti. Baisus laikas, kai dar lėktuve sėdi, o kitas skrydis po 30 min, iš naujo check-in, bėgi ir švieslentėje matai "Last call" raudonai mirksint :/ bet aš greitas laimės vaikis, tai sekasi ;)

Tai toks buvo mano laikas Azijoje. Taivane šiuo metu kaip tik taifūnų sezonas prasidėjo, gal ir laiku išvažiavau.

Štai aš jau tik maždaug 1600 km nuo Lietuvos! Vėjuotoje Olandijoje. 

Dabar jau bet kur EUROPOJE jaučiuosi kaip namie :)

Jau visai nekantrauju grįžti į Lietuvą. Kolegos laukia grįžtant, nes gerai dirbu. Bučiokai laukia, nes gerai tvarkausi :D jaučiuosi tokia mylima ir laukiama :D

Iki visiems!!

Indrė​

Vietnam, surfing and other happiness

Aš grįžtu su dar vienu "reportažu" iš Taivano :)

Jau trys mėnesiai kaip čia esu, o atrodo prabėgo labai greitai, bet tuo pačiu tiek visko naujo atsitiko, kad atrodo anksčiau per metus tiek nepatirdavau kiek dabar per 3 mėn.

Buvau Santaizi ATP Challenger turnyre, kuris vyko Taipėjuje. Reikėjo palaikyti savus - Ričardą Berankį!! Patiko​ kaip žaidžia :) sudorojo australą. Net visi vietiniai (nors žiūrovų buvo nedaug) jį palaikė ir sakė, kad turnyro laimėtojas aiškus. 

Ir kitų lietuvių sutikom! Labai fainą šeimą su vaikeliu :) Turėjom VIP pakvietimus, tai patekom visur! Per pora mėnesių dar nemačiau tiek daug lietuvių vienoj vietoj!

Dėja, Ričardas turnyro nelaimėjo. Matyt todėl, kad į likusias varžybas negalėjom ateiti palaikyti - išskridom į Vietnamą, Hošiminą :)

Vietname nerealiai patiko. Bet tuo pačiu labai nuliūdino tas skurdas, žiurkės gatvėse, net kvapas kažkoks šlykštus ore tvyro... Politikai komunistai stabdo šalies normalų vystymąsi, žmonės labai nepatenkinti valdžia. Kinai atvažiuoja įrengti gamyklas, teršia vandenį ir t.t. Kad ir kaip bebūtų, žmonės atrodo laimingi, šypsosi ir nesiskundžia.

Maniau, kad Taipėjuj visi vairuoja belenkaip, bet ne. Pietų Azijoje taisyklės juo labiau negalioja :D čia video kaip bandom pereiti gatvę mieste.

Bet ir man Hošimine teko pavairuoti motorolerį. Apsistojom pas vietnamiečių šeimą, susitarėm, kad eisim pavakarieniauti kartu ir naktinį miestą mums parodys. Kai supratau, kad man reikės vairuoti, rimtai išsigandau, nors neparodžiau to :D davė rožinį Hello Kitty motorolerį ir sako važiuok :D tai važiavau... viskas baigėsi gerai, bet streso buvo... neįkainojama patirtis :D Jau svajoju kaip grįžus į LT pirksiu motocikliuką iki 125cc. 

Nuvažiavom pavalgyti į... (norėčiau rašyti restoraną/kavinę, bet kažkaip neįmanoma to pavadinti kavine) vietą lauke su plastikiniais staliukais, mažom kedutėm, kaip vaikams. Šalia judri gatvė, indus plauna, kepa, dirba kažką žmonės, šiaip čilina. Man labai didelis kontrastas buvo ir skirtumai ryškiai pasimatė tarp Azijos ir Europos :) labai jėga, kai vietiniai parodo tokias vietas, kur paprastas turistas būdamas gyvenime nesugalvotum ateiti pavalgyti. Beje ten Spring rolls buvo super skanūs :)

Pusryčius kitą dieną irgi valgėm panašiai, bet kitoj vietoj. Labai europietišką omletą su kumpiu ir t.t., bet vieta tai ką žinau... gatvėj :D šalia krūvos neplautų indų. Kol viską ruošė (pastatė mums tą mažą staliuką, kėdutes) galvojom reikės mums tuos indus suplauti ar ką, kad gautume valgyti :D labai linksma su Monika, daug juoko buvo :D

Nors į kelionės pabaigą man kažkas atsitiko su skrandžiu. Dar gal karštis prisidėjo, visą laiką apie 35 laipsniai buvo.

Buvom ir turistinėse kelionėse. Viena iš jų buvo į Mekong upės deltą, pamatyti turgų ant vandens (floating market). Kita - į nuo Vietnamo karo likusius tunelius džiunglėse, kur kariai gyveno, kovojo, spėpdavosi.

Žodžiu, labai daug emocijų sukėlė Vietnamas. Ir gerų ir blogų :) reikėjo geros savaitės atsigauti.

Dabar dažnai pagaunu save googlinant apie Vietnamo karą, uraganus Bengladeše, žmonių grobimus Filipinuose, teroristus, musulmonus, CŽV ir kitus dalykus pasaulyje. Kelionės praplėčia akiratį ir verčia kažkaip kitaip mąstyti. Ir tuo pačiu supranti, kaip saugiai ir gerai Lietuvoj gyvenam :)

Pagaliau išbandžiau banglentes! Visą dieną už 11 eurų surfinom, gavom paplūdimy stalą su skėčiu, pamoką naujokams ir dar maisto mums užsakė į vietą! Nerealiai buvo ir pajaučiau smagumą, nebuvo sunku pagauti kaip surfinti.

Kitas pora dienų labai rankų raumenis ir viską skaudėjo. Matyt daug atsispaudimų padariau bandydama stotis ant lentos :) pilna mėlynių ir įdrėskimų, bet emocijos viską atpirko. Šįkart neskendau, su lenta daug lengviau į krantą parplaukti :) 

Jau daug kartų patyriau žemės drebėjimą. Taivane jų įvyksta apie 1000 per metus (tokių, kuriuos galima pajausti). Vienas buvo labai rimtas ir nepertoliausiai tai visi buvo labai sujudę, kaip skruzdėlyne. Tik aš tada važiavau dviračiu ir nepajaučiau nieko, labai juokinga buvo :D

Čia puslapis kur raportuoja visus žemės drebėjimus Taivane:

http://www.cwb.gov.tw/V7e/earthquake/ 

Jau pamažu kraunasi darbai su mokslais, tai vis daugiau laiko praleidžiu univero bibliotekoje. Labai gerai čia susikaupti - niekas nevalgo, nekalba, nešnibžda, nesijuokia aplinkui, tik dirba arba miega, 50/50 :D 

Aj, dar vienas juokingas dalykas apie vietinius. Viskas jiems čia labai pavojinga ir baisu :D su keletu žmonių planuojam birželio pab kopti į 4 km aukščio kalną (2 dienų žygis). Vienas vietinis irgi norėjo prisijungti, bet galiausiai jam tėvai neleido ir jis nevarys :D nors jam jau 26 metai. Tai bandžiau suprasti, bet vistiek nesuprantu. 

Visi labai geri aplinkui, padeda, nori bendrauti, šypsosi, atrodo nors prie žaizdos dėk tą jų gerumą ir meilumą. Net šunys čia mieste visi šypsosi, išskyrus tie, kurie sargybiniai kalnuose nuo beždžionių saugo ;)

Dėstytojai irgi - visiems jokių problemų. Nežinau iš kur jie tokie visi laimingi :)​

Trips, trips, strips!

Dar linkėjimų iš Taivano! 

Man sekasi gerai. Mokslai labai lengvai einasi, visur lengviau nei VGTU. Nors ir VGTU nesunku, tai nežinau kame reikalas :D 

Buvo praeitą savaitę "Study Abroad Fair" renginys. Visų šalių studentai turėjom savo stalą ir visi, kam įdomu, galėjo prieiti pasikalbėti. Pasakojom apie savo šalis, universitetus. 

LT ir VGTU sulaukė daugiau dėmesio nei tikėjausi! Buvau pasiruošusi skaidres, iš vakaro padariau tinginį, turėjau daug nuotraukų. Labai smagu buvo, visiems įdomu buvo pamatyti kaip žiema ir sniegas atrodo. 

Gal po šios mugės į Lietuvą atvažiuos daugiau Taivano studentų pasimokyti :) 

Laisvu laiku nuo paskaitų vis kur nors keliaujam. Čia būtų labai lengva tranzuoti, nes vietiniai būna stoja net nestabdant. Bet vis kažkaip autobusus renkamės, kad greičiau būtų. Bet užtat nakvynė niekad nekainuoja, nes labai lengva rasti kas priims pernakvoti per Cauchsurfing puslapį.

Buvom Tainan mieste - pirmoji Taivano sostinė, istorinis miestas. Išsinuomavus dviračius labai patogu keliauti, nes miestai dideli, perdaug neprivaikščiosi. Vieną naktį nakvojau studentų bendrabutyje balkone, bendrabučio kambary gal 10 žmonių ant grindų miegojo :D antrą naktį priėmė taivaniečių šeima. Tik moteris kalbėjo angliškai, dar buvo vyras ir trys vaikai. Ryte mums paruošė pusryčius, buvo nerealiai smagu, kad taip svetingai priėmė ir įsileido į namus :) tik reikia netingėti bendrauti. 

Praeitą savaitgalį buvom Kaohsiung mieste. Jame yra Tuntex Sky Tower, kuris buvo aukščiausias pastatas iki Taipėjuje pastatė Taipei 101. Tai čia pirmą kartą pamačiau laisvėje gyvenančias beždžionėles, kurios kaip šunys aplink vaikštinėja ir visai nekreipia į tave dėmesio. Nebent maisto turėtum, tada atimtų ;)

Ir čia žmonės būna laiko ir dresuoja šunis, kad nuo beždžionių saugotų, tai gerai saugo, nes vos neužpuolė mūsų. Gal į beždžiones panašūs pasirodėm. Dar niekad taip nebijojau, kad tuoj įkąs šuo :D bet akis nuleidę, ramiai pasišalinom ir likom sveiki gyvi :D bet kojos dar niekada taip nedrebėjo kaip tada :D 

Tai Kaohsiung mieste priėmė pernakvoti du vaikinai - vengras ir kanadietis, kurie čia mokosi kinų kalbą, moko anglų kalbos ir visur aplink Aziją kaliauja. Butas dviejų aukštų, jaukus ir skoningai įrengtas, paprašė palieti gėles ir mus paliko gyventi, o patys išvažiavo - vienas į frisbio varžybas kitam mieste, o kitas į Tailandą :D fantastika, kaip pasitiki nepažįstamais! 

Taipėjuje aukščiausia yra Qixing viršukalnė - 1120 m aukščio. Vieną dieną praleidom Yangmingshan national park visur aplink vaikščiodami. 

Po to vos grįžom į miestą, nes autobusai buvo labai pilni, vėliau labai retai važiavo. Šalta buvo. Žodžiu, ant kiekvieno kampo išgyvenimo žaidimas ;) bet vis kažkaip pasiseka išsisukti. 

Taip pat Taipėjuje yra Elephant mountain, nuo kurio atsiveria miesto panorama (google pilnas foto darytų nuo šio kalno). Tada, kai ten buvau, buvo labai lietinga diena. Ir visdar laukiu giedro oro ir progos pakilti į 101-ą aukštą.

Kol kas dar neišbandžiau, bet Taivane yra daug karštų versmių, kur galima maudytis. Per paskaitą buvo ekskursija į Beitau thermal valley. Šalia yra "miegantis" valkanas ir versmė, kurioje pastovi vandens temperatūra yra 90 C laipsnių. 

Taip pat netoli tos vietos yra pastatytas žalias pastatas - skaitykla. Su saulės kolektoriais, vandens surinkimo sistema, draugiškas aplinkai. Nedaug tokių pastatų Taivane, labai didžiuojasi jie jais. Europoj kažkaip tai nebėra tokia didelė naujiena :)

Dar vieną kartą per paskaitą ėjom į konferenciją ir parodą Smart city. Kaip Vilniuj Litexpo, tik didesnė erdvė :) didelė problema Taivane su vandentiekio sistema, nes vamzdžiai labai seni ir prastos kokybės, juos reikia keisti, tačiau gatvės infrastruktūra ir visos kitos komunikacijos labai apsunkina tai. Iš krano vandens gerti jokiu būdu negalima.

Su kitais europiečiais juokaujam, kad čia kaip žvaigždės esam :D visi nori su mumis fotkintis, draugauti, pagyrimai ir komplimentai pastoviai. Depresija bus grįžus namo, nebebūsim niekuo ypatingi... :D vėl reikės kažką bandyti pasiekti proto sugebėjimais, o ne tiesiog savo būvimu :D nes dabar atrodo viską lengvai gaunam, ko norim. Nori sukurti muzikos grupę - prašom studija, instrumentai ir grok. Nori okulėlės - prašom okulėlę skolinu, nes turiu dvi. Nori lankyti jogą, sportuoti - irgi viskas paduota ant lėkštutės. Viskas nemokamai arba labai pigiai. Tik garsiai pasakyti reikia :)

Po menesio skrendu į Vietnamą su lietuve Monika. Tai dar vienas nuotykis laukia ;)

First wow!

Atėjo laikas, kai susikroviau lagaminą ir iškeliavau į kitą pasaulio kraštą - į Taivaną. Mokytis, keliauti, ieškoti savęs, žmonių, įkvėpimo, įgyti naujos patirties ir patirti nuotykių! Savo kolegoms Vilniuje pažadėjau grįžti ir siųsti reportažus iš kelionių. Visus juos čia ir sukelsiu. 

Taigi - pirmas įspūdis po keleto dienų atvykus į Taivano sostinę - Taipėjų.

Jau įsikūriau, kaip ir apsipratau, įsisukau į voverės ratą. Turiu kambariokę iš Kinijos. Steriotipas sulaužytas - ji labai faina ir tvarkinga! Tik angliškai prastai kalba, tai gal abiems gerai - ji su manim praktikuosis anglų, aš su ja kinų :)

Ir paskaitos jau prasidėję. Turėjau pirmą kinų kalbos paskaitą, tai pirmas minutes labai juokinga buvo, nes pradėjom mokytis nuo tarimo. Yra iš viso 4 skirtingi tonai. Tas pats žodis pasakytas skirtingu tonu turi skirtingas reikšmes. Labai sunku, abejoju ar kažką rimto išmoksiu pasakyti, nebent reikia mokytis minimum 2 val per dieną, ir po 6 mėnesių sako, kad susikalbėčiau. 

Šiaip būtų labai naudinga mokėti kalbą čia gyvenant, nes taivaniečiai galima sakyti nekalba angliškai ir net bijo kalbėti. Būna paklausi jų paprasto klausimo, pvz kada bus kitas autobusas? Ir jie bando surasti kažką kas labiau moka angliškai, tada jie tarpusavyje kalbasi atrodo kokias 5 min ir tik tada pagaliau atsako vos ne vos. Arba išmaniąjam telefone su google traslator išverčia :)

Miestas labai didelis, bet labai saugus. Metro yra padarytos aukštos užtvaros, kad nenušoktum ar nenukristum ant bėgių. Niekur Europoj nesu to mačius. Labai daug motorolerių ir motociklų, mašinos dauguma naujos. Nors mačiau vieną Volvo labai seną :) ir jie turi YouBike, tas pats kas pas mus oranžiniai dviračiai, tai labai patogu. 

Niekas čia beveik negamina namuose. Maistas restoranuose yra pigesnis nei pirkti atskirus produktus ir gaminti. Ir laiko mažiau užtrunka. Sočiai pavalgyti galima už 150 TWD, tai maždaug 4,2 Eur. Šalia mano bendrabučio ir universiteto galima pavalgyti ir už 55 TWD, tai super :) ir arbatos su pienu čia nerealios, ir Starbucks yra :) 

Naktiniai marketai veikia, tai ten tiek visko paragauti galima... Maistas man labai patinka, bent jau kol kas :) 

Yra pora vaisių, kurie auga tik Taivane - Wax Apples​ ir Buddha Fruit (nes atseit panašus į Budą:) Labai skanūs ir sultingi.

Naktiniame markete kai buvom, pakeliui pasitaikė šventykla. Viduj raudona spalva dominuoja. Ji simbolizuoja laimę. Labai keistas jausmas buvo, kai viduj taip gražu ir įspūdinga, o iš gatvės kinų popsas groja... Sakė dievai negirdi, tai jokio skirtumo kokie garsai aplinkui :) 

Nujaučiu, kad su vietiniais mentalitetas nelabai sutaps, smagesnės europiečių kompanijos :) labai daug čekų, yra prancūzų, olandų, keletas afrikiečių, tai su jais smagiau. Mūsų international students yra apie 40, bet dauguma azijiečiai, labai nedaug europiečių. 

Susitikau vieną lietuvę, kuri Taipėjuje gyvena jau 2 metus. Dirba - kuria internetines svetaines, turi draugą - australą, atvažiavo čia mokytis, bet galiausiai metė univerą ir liko čia. Bet planuoja šią vasarą grįžti į LT, daug klausinėjo apie Lietuvą ir matosi, kad namų pasiilgus.

Vakar su lietuve Monika ir jos draugu nuvažiavom iki vandenyno. Važiavom autobusu apie vieną valandą, tuneliu tiesiai per kalnus į Waiao paplūdimį. 

Surfer'ių vienas iš rojų Taivane. Būtinai sugrįšiu mokytis surfinti. Juodas smėlis, nes vulkaninės kilmės. 

Ten įprastos, bet man atrodė didelės bangos. Buvo labai smagu per jas šokinėnėti, vanduo šiltas, jėga. Tik su Monika žiūrim, kad jau nelabai dugną siekiam, bangos duoda viena po kitos, nespėji išnerti kita pareina... Tikrai išsigandom. Plaukiam link kranto ir jis niekaip neartėja, vis neša atgal. Žodžiu, tas australas padėjo nepulti į paniką ir kažkaip parplaukėm, bet labai pavargau, buvau išsigandus ir po to dar ilgai jaučiau sūrų skonį gerklėj... Nejuokinga, bet kažkas matyt saugo :) O vienas žmogus tikrai nuskendo tą dieną, net sraigtasparnis skraidė virš vandens ir ieškojo, valtys, ir net su prožektoriais kai sutemo... Mamai nepasakosiu apie šitą nuotykį :D

Rezgu planus kaip lipsiu į Yushan kalną (3952 m) ir motoroleriu apvažiuosiu visą Taivaną (apie 1000 km perimetru). 

Yra vietinių studentų su kuriais pavyksta normaliai susikalbėti ir jie patys labiau pakeliauti po Taivaną nori, tai manau pavyks surinkti grupelę žmonių ir visi kartu keliausim.  

Taivane labiai pramonė, elektrotechnika, elektronika ir t.t. išplėtota ir vystoma toliau. Statybos vyksta, gatvės plačios, infrastruktūra tikrai gera. Statybų technologija manau visai kita, labai atsižvelgiant į dažnai vykstančius žemės drebėjimus, taifūnus ir t.t. Jiems reikėtų gal padėti išspęsti šildymo ir ventiliacijos klausimus, nes pvz mano bendrabutyje nieko panašaus nėra, tai jei lietinga diena, viduj labai šalta ir drėgna. Nedžiūsta jokie rankšluosčiai. Vonioj nėra ventiliacijos. Langų garso izoliacija nulinė, viską girdžiu kas gatvėj darosi. O vasara spėju bus nekažką su šaldymu. 

Miesto architektūra ir pastatai visiškai neįspūdingi, aišku išskyrus Taipei 101, kuris šiuo metu yra trečias aukščiausias pastatas pasaulyje (509 m). Tas tai geras rūke stovi :)

Juokinga kaip surenkamos šiukšlės Taivane. Čia video viską pasako. Mes su keletu draugų tą muziką ir laiką "Trash time" pavadinom.

https://www.youtube.com/watch?v=1nfkHm6GGlc