Calm your titties!

Paskutinį pusantro mėn didžiąją laiko dalį mokiausi ir rašiau visokius namų darbus, prezentacijas dariau. Labai daug reikalų su mokalais buvo, žiauriai užkniso ir belenkaip džiaugiausi, kai viskas buvo baigta. 

Bet smagu, kad teko pasimokyti kinų kalbos. Mano vardas kinų kalba yra Pang Yin. Visada pavardė eina pirmiau nei vardas. Ir viskas turi reikšmę. Mano vardas reiškia didelę žalią pievą. Taip pat kiekvienas atskiras simbolis turi reikšmę. Labai įdomi kalba. 

Semestras baigtas, egzaminai išlaikyti, mokslai baigti, vasara ir atostogos dab​ar :)

Paskutinė vakarienė su draugais Taivane buvo labai smagi. Tikiuosi dar kada nors susitiksiu tuos šiek tiek išprotėjusius, šiek tiek tingius, bet labai linksmus ir geros širdies žmones. 

Pasiilgsiu ir šitos mielos taivanietės mergaitės. Jos vardas atspindi ją 100 proc - Joy :)

Paskutinės savaitės Azijoje buvo labai intensyvios. 

Buvau daug gamtoje, kalnuose, tranzavau po Taivaną, šiaip visokių gyvenimiškų pamokų gavau. Tai trumpai apie tai.

Pabandžiau pakeliauti viena ir kaip keistai beskambėtų, labai patiko! Vieną ankstų rytą sėdau į autobusą ir tiesiai tuneliu per kalnus nuvažiavau į rytinį Taivano krantą Yilan miestą. Ten norėjau išsinuomoti motorolerį, bet mano vairuotojo pažymėjimas nėra tarptautinis, tai nenorėjo nuomoti. Tiek to, planas B buvo tranzuoti. Tikrai netranzuočiau, jei nesijausčiau saugi. Bet Taivane visiškai nebaisu, nežinau ar yra saugesnė ir geresnė vieta pasauly vietinių žmonių geranoriškumo atžvilgiu. Pastovėjau ant kelio apie 1,5 min ir po keleto valandų jau buvau Hualien mieste. Man jis labai panašus kaip pas mus Nida. Ten net kvapas kitoks, gaiviau, jaučiasi kad prie pat vandenynas, iš kitos pusės kalnai, žodžiu - kurortas :)

Vakare planavo traukinu atvažiuoti keletas draugų iš Taipėjaus. Tai aš jų laukiau ir pusę dienos čilinau akmenuotam pliaže. Vienas iš draugų yra iš Hualien miesto ir pasikvietė mus į savo namus, su tėvais supažindino. Tėtis chirurgas, turi kliniką pirmame aukšte, o 2 ir 3 aukšte namai. Keturi meilūnai šuniukai laksto aplink. 

Labai gražūs namai, pilni visokių muzikos instrumentų. The Beatles paveikslai ant sienų. Klasikinį roką mėgsta, Metallica klauso, žodžiu labai netradicinė taivaniečių aborigenų kraujo turinti šeima, tai greitai bendrą kalbą radom :) Visi kartu turėjom begalo skanią vakarienę su tėvais ir jų draugais. Draugų restoranas, tą vakarą pagamino vakarienę tik mums, daugiau nebuvo jokių kitų klientų, tik mes. Valgėm visokių rūšių žuvį, kartais net nežinojau tikslių pavadinimų vertimų į lietuvių kalbą ką valgau :D

Kitą dieną miegoję gal tik 4 val atsikėlėm ir važiavom į Taroko nacionalinį parką. Taivane norint lipti į aukštesnius nei 3000 m kalnus, reikia gauti leidimą. Taip pat į kai kuriuos ypatingesnius takus irgi reikia leidimų. Tai gavom tuos leidimus į Zhuilu Old Road ir mano pagrindinis planas buvo ten vykti. Kitų draugų planai sutapo, tai visi kartu varėm. Vienas iš draugų taivanietis, galvojau na tikrai žino kaip ten nuvažiuoti ir t.t. Kai pradėjom lipti, aš kažkaip galvoju, kad ne taip turėtų būti, ne tokie vaizdai, ir supratau kad mes ne tame take esam... Kaip aš tada supykau... :( ant savęs, kad nepatikrinau žemėlapio, kad pasitikėjau aklai. Ant čekų, kurie omeny turėjo Zhuilu Old Road, bet iš nežinojimo pasakė Old Hunters trail, kuris yra visai kitas takas, į kurį mus ir atvedė taivanietis. Žodžiu įvyko didelis nesusikalbėjimas ir susipykom visi.... Bet iš to labai labai pasimokiau, kad visada reikia galvoti savo galva. Yra gerai pasitikėti žmonėmis, bet visada geriau du kartus patikrinti. Ir viską reikia vadinti savais vardais. Kad ir kokie sudėtingi užsienietiški pavadinimai, geriau tada užsirašyti, kažkaip pasistengi įsiminti, bet neprisigalvoti savų pavadinimų :)

Tą dieną ėjom kitu taku nei planavom, bet vistiek buvo visai įdomu, pamatėm seną aborigenų kaimą, bažnyčią. Žmonės dar ten gyvena, nors ten nusigauti labai didelis vargas. Neįsivaizduoju kaip ir kur vaikai į mokyklą eina.

Taigi, kadangi nepavyko iš pirmo karto pamatyti Zhuilu Old Road, tai turėjau ten važiuoti kitą dieną. Vietoj vienos kelionės, buvo dvi kelionės, kas irgi labai neblogai :) Šįkart jau važiavau visai viena, nakvojau hostelyje, anksti ryte atsikėliau, Hualien mieste išsinuomavau motorolerį (šįkart pasisekė, net neklausė ar vairuotojo pažymėjimą turiu) ir važiavau į tą patį nacionalinį parką.

Kaip nerealu buvo... 

Tas Zhuilu Old Road takas yra apie 60-70 cm pločio ir grynai skardis virš upės. 

Buvo super graži saulėta diena, vidines baterijas pasikroviau 100 proc. 

Kitą dieną turėjau važiuoti į kitą nacionalinį parką - Yushan national park - nes birželio 29-30 d. buvom gavę leidimą lipti į aukščiausią kalną visame Taivane - Yushan main peak, 3952 m aukščio. Pateikiau prašymą gal du mėn prieš kopimo dieną ir nežinojau pavyks gauti leidimą ar ne, pasiseks su oru ar ne, tiesiog rizikavom. Ir fantastiškai pataikėm! :) Buvom trys žmonės, aš viena pradėjau tranzuoti ryte, kiti du draugai pradėjo vėliau ir irgi tranzavo. Gavosi taip, kad susitikom Chiayi​ mieste, jie mane paėmė, jų sutranzuota mašina nuvežė mus iki namelio, kur nakvojom ir kitą dieną atsikėlę pradėjom dviejų dienų žygį. Dar kartą įsitikinom, kokie geri yra Taivano žmonės - tas vaikinukas sugaišo 5 val savo laiko, kad mus atveštų iki reikiamo taško. Mes bent jau už degalus sumokėjom. 

Kitą dieną atsikėlėm, susiruošėm, bet viena iš komandos narių blogai pasijautė, kažkas negerai su šlapimo takais buvo. Tai mano komanda vėl išsiskirstė - tie du draugai važiavo pas gydytoją, o aš nelabai daugiau kuo galėjau padėti, tai pradėjau žygį viena. Ir buvo nerealu vėl :) fantastiški vaizdai, kalnai visur, takas, uolos, akmenys, gaivus oras. 

Sutikau daugybę kitų žygeivių kelyje. Pirmą dieną eidama link namelio kalnuose pasukau iš kelio ir pasiekiau Yushan front peak (3239 m).

Toliau 8 km ėjau iki namelio kalnuose, kur nakvojom, naktį 2:00 val kėlėmės ir prieš saulėlydį pasiekėm viršukalnę. Mano komandos nariai žymiai vėliau pradėję žygį, šiaip ne taip vistik pasiekė namelį irgi ir mes visi kartu pasiekėm viršukalnę. Buvo tikrai nuostabu :) Tas jausmas, kai pagaliau pasieki tikslą. Oro temperatūra apie 7 laipsniai ir tai jau buvo labai šalta palyginus, man labai priminė namus tas oras, geras jausmas :)

Grįžus iš žygio turėjau dieną susikrauti lagaminą ir pasiruošti kelionei į Malaiziją ir vėliau atgal į Europą. Išmečiau labai daug daiktų ir rūbų, irgi geras jausmas :)

Kuala Lumpur buvau tik keletą dienų, bet super įdomiai laiką praleidau. Apsistojau per Couchsurfing pas senuką 70+ metų. Jis turi socialinį projektą ir couchsurfer'iai būna pas jį savanoriauja. Aš dėja per trumpai apsistojau, kad spėčiau ką nors nuveikti, bet bent jau pamačiau miestą ir tikras tropikų džiungles. Su tuo senuku ėjom taku, beveik pasiklydom, bet kažkaip nuėjom apie 10 km. Man kilo minčių, kas būtų, jei jis numirtų ten džiunglėse einant, ką daryti reiktų, nes gi amžiuje žmogus :D bet jis tiek sveikatos turi, kad gal aš greičiau pavargdavau nei jis :D būtų smagu tokiame amžiuje tokiai sveikai būti. Sakė nieko neskauda, nei kojų, nei sąnarių. 

Pas jį apsistoję buvo daugiau keliautojų, tai smagiai laiką su jais praleidau. Skirtingi žmonės iš skirtingų pasaulio kraštų. Ir baseinas lauke, tai iš viso rojus!

Keletas faktų ir pastebėjimų apie Malaiziją: 

1. Tai vienintelė monarchija pasaulyje, kur karaliaus titulas yra ne paveldimas, bet gaunamas po rinkimų. Jie išsirenka karalių kadencijai - 5 metams. 

2. Islamo valstybė, apie 70% gyventojų musulmonai. Tuo metu, kai ten buvau, buvo Ramadano mėnuo. Labai girdėdavosi jų ankstyvos maldos, valgydavo tik sutemus. 

3. Ryškūs kultūriniai skirtumai. Mačiau vaizdelį kaip vyras įsodino žmoną (turbūt vieną iš žmonų) į autobusą. Ne tik kad palydėjo iki autobuso, bet pats įlipo į jį, pasodino ją, ji jam ranką pabučiavo ir tada jam išlipus autobusas pajudėjo. 

4. Durianas - atseit vaisių karalius :) šlykštokas kvapas, bet skonis fantastiškas. Toks kreminis, saldus, minkštas. Kartu su juo reikia gerti daugiau vandens arba valgyti kartu su kokiu nors sultingu vaisiumi - pvz arbūzu. 

5. Šalies vyriausybė arba miesto savivaldybė (nesu tikra kuri) neturėjo lėšų nutiesti kelią. Atsirado privatus investuotojas, kuris finansavo statybos darbus su sąlyga, kad 30 metų už kelią reikės mokėti kiekvienam, kuris į jį įvažiuoja. 3,50 ringitų = apie 0,80 Eur. Įdomus ir visiems naudingas sprendimas, nes tas kelias reikšmingas miestui. 

Beje, patarimas jei kažkur toliau skrisite ir turėsite persėdimą kur nors, atkreipkit dėmesį, kad laiko tarpas tarp skrydžių būtų ne mažiau kaip 2-3 val. Tiek skrendant į Taipėjų, tiek atgal į Europą vos nepavėlavau į lėktuvus. Bėgau kaip išprotėjus Honkongo ir Stambulo oro uostuose. Stambule jau vartai uždaryti buvo, nebenorėjo įleisti, bet šiaip ne taip pavyko įkalbėti. Baisus laikas, kai dar lėktuve sėdi, o kitas skrydis po 30 min, iš naujo check-in, bėgi ir švieslentėje matai "Last call" raudonai mirksint :/ bet aš greitas laimės vaikis, tai sekasi ;)

Tai toks buvo mano laikas Azijoje. Taivane šiuo metu kaip tik taifūnų sezonas prasidėjo, gal ir laiku išvažiavau.

Štai aš jau tik maždaug 1600 km nuo Lietuvos! Vėjuotoje Olandijoje. 

Dabar jau bet kur EUROPOJE jaučiuosi kaip namie :)

Jau visai nekantrauju grįžti į Lietuvą. Kolegos laukia grįžtant, nes gerai dirbu. Bučiokai laukia, nes gerai tvarkausi :D jaučiuosi tokia mylima ir laukiama :D

Iki visiems!!

Indrė​